Na šefas čia truputuką persūdė. Šiaip yra labai geras pasakymas - nepriiminėk sprendimų piktas. Tuomet manau ir topicas būtų kitaip nuskambėjęs...
Aš šiaip šuns neturiu, bet nesu prieš jų laikymą. Šuns šeimininkas už jį pilnai atsakingas, o kaip žinom šeimininkas šeimininkui nelygu, todėl ir kyla konfliktai. Tikrai nemalonu kai eini laiptine, o ten pareina palaidas gargaras toks n kg sveriantis. Ir jam tikrai nerūpi, kad kątik pabraides po balas tau sudrapalins kelnes ar pan. Stovi kaip įkastas ir lauki kol pasiims jį, o šeimininkas eina sau pasirūkydamas. Nu tokiam tik į snukį duot. Ir tikrai nei kam pasiskųst nei su tuo kaimynu normaliai gali pasikalbėt. Panašiai būna kai "žaidžiant, ant bajerio" pafasina. Nu jausmas tikrai NEKOKS.
Kalbant apie tokius atvejus kai įkanda kam nors tai mano galva turėtų būt kosminės baudos, o tokiu atveju [pavadinkime tai sukėlė pavojų gyvybei] kai vaiką apkramtė [puse veido iškando] išvis sodint už #.
Dėl visų šūdukų tai ateis laikas manau. Iš lėto bet ateis. Žmonių sąmoningumas tikėkimės išaugs. O seneliai tam ir skirti, kad vaikams neleistų šūdų valgyt.

Vienas faktas yra kaip blynas. Reikia tų šunų laikymo taisyklių kuo greičiau. Kuo greičiau bus įvestos, tuo greičiau praeis [pavadinkime tai pirmąja pasipriešinimo banga]. Na kaip su visom naujovėm būna - nesąmonė ir pan. Po to pripranti ir viskas o.k.
Pabaigai galime prisiminti jog šunis veikia ultragarsas . Manau, galima gaut žaisliukų, kuriais mes taip pat sėkmingai juos galime paterorizuot kaip ir jie mus. Na tik tam kad greičiau susiprotėtų...
Pagarbiai,
Biesas_