1410 metų liepos 14 dienos vakaras netoli Griunvaldo (Žalgirio). Prie laužo tyliai sėdi žemaičių kariai ir ruošiasi rytdienos mūšiui. Jie neskubėdami ardo iš priekio savo vielinius šarvuotus marškinius ir vėl juos suriša paprastu siūlu. Paskui skydų viršuje daro dideles plačias įpjovas ir dailiai užlipdo jas duonos minkštimu. Visi susikaupę darbuojasi nekreipdami dėmesio į kitų pulkų narius, kurie matydami tokį užsiėmimą gūžčioja pečiais ir sukinėja pirštus prie smilkinių.
Po Žalgirio mūšio vokiečių kronikos rašė. ”Ir tada iš miško rėkdami lyg velniai išlėkė pagonių žemaičių pulkai. Jie iš įsiučio dantimis graužė skydus lyg duoną ir lengvai lyg ploną medžiagą plikomis rankomis draskė storus grandininius marškinius ant krūtinių. Vokiečių riteriai, pamatę tą vaizdą, paklaikę iš baimės leidosi bėgti …
