Parabolės akcija

[martinuxxx]

Keletas klausimų:
1. Ar galima pasinaudoti akcija,atsijungus tą pačią dieną ir vėl pasijungus internetą?
2. Kiek laiko galios ši akcija t.y iki kurio mėnesio kurios dienos?
3. Kokios tos papildomos sąlygos ?

[steponas]

Vakar buvau Telsiuose ir man toks klausimas jau buvo uzduotas.
Kadangi ne mes tokias akcijas sugalvojome (daug kartu esu rases forume, kad as pries tokiu akciju taikyma), tai liepiau pasiieskoti ka tokias atvejais daro TEO ar Mikrovisata.
Kiek pamenu ten yra taikoma tokia taisykle, kad akcijaoje galima dalyvauti tik tada:
jeigu niekada nesate buves abonentu
sutartis buvo nutraukta ne mažiau kaip prieš puse metu (reikia tikslinti termina, nes tiksliai nepamenu)
akcija galioja butui, bet ne konkreciam pilieciui, todel jeigu kas is buto ateis ir nutrauks sutarti, o kitas semos narys vel nores ja pasirasyti ir gauti nuolaidas, to padaryti nepavyks.

Jeigu sita akcija neduos apciuopamu rezultatu apart bordako kuris jau dabar kyla, nes erzina senus abonentus, as tokias ir panasias akcijas palaidosiu amziams

[martinuxxx]

Dėkoju už atsakymus ir sugaištą laiką juos rašant

[ma44]

manes pavz. visiskai neerzina ir nesuvokiu kaip tai galetu erzint . kas galetu man papasakot kaip tas erzinimas vyksta .
pavz. nusiperki ta pati PC uz 2000 ziuri po pusmecio tu paciu daviniu jau 1500 , nu ka cia turi kaltint ,toks tas gyvenimas jis nestovi vietoj ir rinka daro tai kas jai reikia daryt .
tiesa o kokiam terminui ta sutartis sudaroma ?

[steponas]

kas galetu man papasakot kaip tas erzinimas vyksta .

Labai paprastai vyksta:
Ateina žmonės į kasa ir reikalauja nutraukti ir vėl pasirašyti su jais sutartis jau kaip su naujais abonentais.
Atsiveda kitą šeimos narį ir nori nutraukti sutartį, o kitas šeimos narys jau pasirašys ją kaip naujas abonentas.
Ir dar visokio velnio prigalvoja ir aišku labai supyksta, kada to nepavyksta padaryti ir skaito mus sukčiais dižiausiais.
Ir aš juos suprantu - sukčiavimas čia tikriausias yra, tik kada konkurentai sukčiai, tu irgi turi pagal tą pačia muziką šokti, kitaip bankrotas ... nors gal ir klystu

Sutartis yra jei neklystu 3 metams.

[martinuxxx]

3 metams ?! Nu jūs nebent durnių ieškot,aš galvojau maximum metams

[ma44]

na tu ir duodi . pasinaudosi metus uz puse kainos ir i krumus .tai tu cia jau suktai nori .
na o perrasyt ant kito s.nario nematau prasmes , nedaug cia islosi .jeigu as dabar moku 36 ,(su 3m stazu) tai perrasius vidurkis iseis 33 litai ,tai del 3 litu eit i tokius pykcius ir sukciu ieskot ..... zmones issilepine pasidare .jei as vakar maximoj nusipirkau telika uz 600 o siandien akcija ir siulo uz 400 tai reik eit ir sukciais apsaukt .? tokiems as pasiulyciau eit isidarbint Telsiu Norfoj , kad suzinotu kaip "maloniai " elgiamasi su darbuotojais .
sukciavimo ir as labai nemegstu ,turbut ir i stala kumsciu trinkteleciau ,jei jau toki dalyka pajusciau ant savo kailio .
sukciavimu gi vadinama tai ,kai vienaip sakoma o kitaip daroma ? arba kai yra pasleptu "defektu" .

[steponas]

3 metams ?! Nu jūs nebent durnių ieškot,aš galvojau maximum metams

O bent perskaitei prieš rašydamas
Metams pusę kainos ir metams sutartis
Gal išduosi paslaptį kur man čia biznis būtų

[martinuxxx]

O man vienodai gausit jūs biznį ar ne,ten kur man neapsimoka aš nelendu,arba jeigu jau lendu,tai išspaudžiu maximumą.

[N3xt]

Sutartis sudaroma pagal tokius terminus:

Naujas abonentas: 2.5 metu.
Atejas is kito interneto tekejo: 2 metai.

Esamas abonentas negali sia akcija pasinaudoti, kaip ir minejo tai yra taikoma ne zmogui o butui ir yra stebima kada jis atsijunge.
Jai asmuo yra atsijaunges 3men ir daugiau, tokiu atveju abonentas gali pasinaudoti sia akcija.

[N3xt]

O man vienodai gausit jūs biznį ar ne,ten kur man neapsimoka aš nelendu,arba jeigu jau lendu,tai išspaudžiu maximumą.

Tavo sakiniai priestarauja vienas kitam. KL praso 2 metu sutarties uz 5lt iki metu galo ikainiui, tu sakai jog cia akcija, o kur siulo visus metus uz puse kainos, cia jau blogai

Idomu, tikrai idomu.

[martinuxxx]

Abu variantai yra nieko verti,nes pinigus atsiima per sutarties laiką,kai mokama pilna kaina.

[ma44]

Abu variantai yra nieko verti,nes pinigus atsiima per sutarties laiką,kai mokama pilna kaina.

na i tokius argumentus nera kaip ir atsakyt . matomai tamstai mokykloj su matematika nekaip .

[N3xt]

Na taip... Sioje situacijoje geriausia lieka tik tyliai patilet =D

[steponas]

O man vienodai gausit jūs biznį ar ne,ten kur man neapsimoka aš nelendu,arba jeigu jau lendu,tai išspaudžiu maximumą.

Skaitau dabar straipsnį Lietuvos ryte http://www.lrytas.lt/-12469402071244649 ... kartai.htm
ir prisiminiau šį martinuxxx postą
martinuxxx, paskaityk bent tas vietas, kuris išskyriau žaliai, o ypač tą, kurią pariebinau, ir gal suprasi ką turėjau uomenyje.
Negalvok, kad aš tik vienas taip galvoju - yra daugiau čia forume taip pat galvojančių kaip ir aš.
Ir aš tikrai nesu koks nors blogio linkintis nedraugas ar neprietelius
Aš tėsiog nenoriu, kad klydinėtum po gyvenimą kaip aklas, kol galu gale su bomžais tave kortom pliekiantį buvę draugai pamatys

Andrius Užkalnis
Liepto galas egoistų kartai
2009-07-07 22:33
Skaičiau aną dieną apie žmones, kuriuos Vakaruose vadina naujaisiais juodadarbiais. Tai jaunimas, baigęs aukštuosius mokslus, bet dirbantis atsitiktinius darbus: jų profesijų niekam nebereikia. Jie studijavo teatrologiją, archeologiją, kostiumo istoriją ir sociologiją, o dabar štai renka kavinėse nuo stalo nešvarius puodukus arba plauna automobilius. Jų uždarbis toks, kad net ir taupydami sunkiai išsiverčia be tėvų pagalbos, o kartu su ta pagalba grįžta paauglystės opos: nepasitenkinimas savimi ir pyktis ant visuomenės, kad ji jų nesupranta ir neįvertina.
Tai krizės padarinys, apie kurį daug nekalbama, nes šie žmonės neprisijungė prie bedarbių armijos. Statistika jų skaičiaus neregistruoja kaip pavojingo rodiklio. Bendruomenės ir net giminių akyse jie nėra laikomi nusiritusiais į dugną - nei stotyje prašinėja monetų, nei parke ant suoliuko miega.
„Jų profesijos dabar naudingos tiek pat, kiek bankrutavusios parduotuvės akcijos“, - šmaikštauja žurnalo rašytojas, pakalbėjęs su šių nelaimėlių atstovais. Perskaičius pokalbius, gailesčio nėra - lieka tik susierzinimas: visas tas jaunimas kalba taip, lyg ne jie patys būtų pasirinkę tas profesijas. Visuomenė, valstybė, universitetas, karjeros konsultantai – kas tik nori, tik ne jie patys kalti, kad „taip išėjo“, kad „visuomenei mūsų nebereikia“.
„Buvau vėl nuėjusi pas karjeros konsultantą buvusiame universitete, bet jis nieko doro nepasakė“, - guodžiasi panelė, turėjusi darbą, bet iškeliavusi keliauti po pasaulį, nes reikėjo „atrasti save“. Grįžusi iš metus trukusios kelionės savo darbo vietą rado jau užimtą, ir jokių kitų darbų niekas nebesiūlo – visur krizė, visur sunku, visur didžiausia laimė, kai dar turi darbą.
Šiems gerai išmokslintiems ir įspūdingai skambančius mokslo laipsnius turintiems jaunuoliams visi, atrodo, yra skolingi: kodėl visuomenė neparūpina jiems darbo, jie juk „baigę aukštąjį“, kiti turi net ir po kelis diplomus.
Tai skausminga, bet logiška iliuzijų pabaiga ištisai kartai, kuri užaugo pasaulyje „aš – mano - man“. Jie patikėjo, kad visas pasaulis sukasi tik aplink juos, pareigų nebeliko, liko tik neatimamos teisės ir nesibaigiantys malonumai.
Iliuzijas paslaugiai pumpavo ir pūtė žiniasklaida bei reklama, tiražuodamos mitą apie tai, kad kiekvienas turime begalines galimybes ir begalę pasirinkimo variantų.
„Visas pasaulis priklauso tau“, - sakė stilingai apsirengęs ir madingai želė plaukus susivėlęs jaunuolis iš reklaminio plakato - pagal išvaizdą ir stilingą kuprinę, galima suprasti, be rūpesčių keliaujantis po tą pasaulį, ir daugelis žiūrinčiųjų į jį patikėjo, kad tai vos ne Konstitucijos numatyta teisė, kurią turi užtikrinti vyriausybė ir visuomenė.
Tai teisė ne tik mokytis trijose šalyse ir penkiuose universitetuose, ne tik studijuoti būtent tai ir tik tai, kas patinka („nuobodžiame darbe dar spėsiu pavergauti“), bet dar ir, ko gero, turėti tarp vidurinės ir aukštosios mokyklos vadinamuosius „tuščius metus“ („gap year“), kai reikia už tėvų pinigus apkeliauti pusę pasaulio ir grįžti pasipiktinus tarptautinių korporacijų begėdišku godumu, gamtos tarša ir socialine neteisybe.
„Aš noriu nemokamai kalbėti telefonu; aš noriu nemokamai siuntinėti žinutes“, - reklaminiame klipe kaprizingu tonu reikalavo lūpas papūtusi mergužėlė, pagal išvaizdą išpaikinta ir pratusi gauti viską, ko užsimano. Milijonai žiūrovų suprato, kad ir jie nori to paties, ir jiems tai priklauso, ir jie to nusipelno, ir kas nors visa tai užtikrins ir tuo pasirūpins, ir, be abejo, kas nors tai apmokės (žinoma, reklamos pabaigoje turbūt būdavo pasakyta „pasiūlymui galioja tam tikri apribojimai“, bet kas ten domėsis tais apribojimais ir sąlygomis).
Televizija suvaikėjusiai miniai siūlo vieną po kito realybės ir talentų šou, kurie kruopščiai laisto ir puoselėja iliuziją, kad ne tik į nemokamus telefono pokalbius ir SMS žinutes bei keliones po pasaulį turi teisę kiekvienas: absoliučiai kiekvienas taip pat gali pasidaryti garsus ir blizgus, kaip štai tie vakarykščiai nusmurgėliai: dar vakar jie lipdavo į sceną ir kniaukiančiais balsais bandė kažką dainuoti „atrankos ture“, dar vakar jie su kitais „realybės šou“ veikėjais sėdėjo ant sofos ir ištisą dieną kalbėjo nesąmones, o jau šiandien jie jau blizgiuose žurnaluose, ir jų draugės bei draugai blizgiuose žurnaluose, ir jų gyvenimas pasidarė blizgus.
Skaitytojau, gal nepastebėjai, bet iliuzija apie absoliučią teisę pasirinkti ir apie tai, kad vartotojas yra pasaulio centras, yra persmelkusi visus kampus, kiekvieną kertę, ir daugeliui apsvaigusiųjų ne tik šnerves iškuteno, bet ir užpylė akis bei protą.
Kavinėje nebegalima paprašyti kavos, reikia pasirinkti vieną iš penkiasdešimties variantų (tu, vartotojau, esi Dievas, tavo žodis čia – įsakymas, pageidausi kapučino su liesu pienu, gausi su liesu; norėsi pieno putos – suputosim, nori organinių pupelių mišinio – prašom, argi gyvenimas ne puikus?).
Internete - kiekvieno banko, elektroninio pašto, laikraščio ar mobiliųjų telefonų pardavėjo tinklalapyje ta pati pasaka, sekama tiems, kas pasiruošęs klausyti. Jei dar prieš keletą metų buvo „Sąskaita“, „Duomenys“, „Parinktys“, „Nuotraukos“, tai dabar tik „Mano sąskaita“, „Mano parinktys“, „Mano nuotraukos“ – viskas „mano“, viską nusistatysiu pagal save, viską prisitaikysiu pagal savo išskirtinį skonį, AŠ renkuosi, kas MAN patinka. Pasaulis priklauso man.
Nenuostabu, kad labai daug žmonių šituo patikėjo – kol ekonominė padėtis buvo gera, išgalvotą gyvenimą galima buvo kurį laiką gyventi, nuo vienos nevyriausybinės programos iki kitos, nuo vieno fondo iki kito, čia parėmė vieni, čia kiti, čia iš Europos Sąjungos „pafinansavo“ – šokuoji lyg pripučiamas sviedinukas nuo bangos ant bangos, ir viskas gerai, lyg ir esi kažkuo užsiėmęs, lyg ir nedykaduoniauji. Bet niekam nereikalingų – ir, svarbiausia, niekieno neapmokamų – darbelių ir pusiau darbelių laikai ateina į pabaigą, kaip kažkada baigėsi hipių epocha ir spalvingas septintasis dešimtmetis.
Atėjo išblaivėjimas ir skaudžios pagirios, ir kažkodėl man tų jaunų žmonių negaila, nors galbūt reikėtų kaltinti ne juos, o jų tėvus, kurie jiems neišaiškino to, ką privalėjo išaiškinti.
Kada ir kur buvo pamiršta paprasta tiesa, kurią žinojo mūsų seneliai, kad yra reikalingos ir paklausios profesijos – inžinierius, gydytojas, architektas, buhalteris, mokytojas – o yra egzotinės, retos ir labai mistiškai skambančios specialybės: teatrologas, kino kritikas, beždžionžmogių psichologas, archeologas-egiptologas, scenografas, vakarų Afrikos genčių kalbų tyrinėtojas? Kada buvo pamiršta, kad pastarosios retos ir be galo patrauklios specialybės labiausiai tinka tiems, kas turi tėvus arba sutuoktinį, kurie sugebės juos visą gyvenimą išlaikyti?
Jau girdžiu balsus: „Užkalni, tai ką dabar, jei aš ne milijonieriaus sūnus ar ne jo jauna žmona, tai man uždrausi rinktis Indonezijos filologiją ir Jamaikos literatūrą? Tai ką dabar, uždarykim teatrus ir muziejus, nes jie ekonomiškai neapsimoka?“
Jokiu būdu. Visuomenei reikalingi ir muziejininkai, ir baleto kritikai, ir jūros vėžlių poravimosi specialistai. Rinkis, žmogau, ką nori, mokykis ką nori, ir su Dievo pagalba, galbūt būsi vienas iš nedaugelio laimingųjų, kurie gali ne tik turėti „svajonių specialybę“, bet ir iš jos pragyventi. Bet suprask, kad tai - loterija, kurioje gerokai daugiau nelaimingų bilietų, nei sėkmės istorijų, apie kurias paskui rašo spaudoje. Ir neateik paskui skųstis, kad tu turi tris diplomus, o pragyvenimui uždirbi vežiodamas picas arba plaudamas automobilius.