Kaip pradėti verslą?
Kaip pradėti verslą?
Gal kam bus įdomu pakalbėti va šitokia tema.
Daug jaunų žmonių šį rudenį pradeda mokintis aukštosiose mokyklose neturėdami gero užnugario (tėvų, senelių ir t.t.), kuris garantuotų bent minimalų pragyvenimą. Teks jiems ieškotis papildomo darbo ir kaip nors bandyti suvesti galą su galu, kad tuos mokslus sėkmingai baigti. Aišku galima pasinaudoti ir valdžios malone - pasiimti mokslams paskolą ir atsiduoti bankams į nagus. Bet tada baigus mokslus jau bus sunkoka įtikinti banką duoti dar vieną paskolą pavyzdžiui būstui įsigyti ar kitam labai gyvybiškai būtinam reikalui.
O ką tada daryti
Vienas iš būdų yra pradėti savo verslą. Čia visi tuoj padaro STOP ir pradeda galvoti apie MAXIMA'as, SENUKUS, TEO ir kitus ryklius, kurių verslui reikia krūvos pinigų, o nemasto apie paprastus dalykus, kaip remontas kliento namuose (kompiuterių, elektros prietaisų, būto remonto darbai), moksleivių mokymas ir kitus verslus, kurie nereikalauja daug investicijų ir jų pagrindinis variklis yra žinios arba tiesiog žmogaus prigimtiniai dalykai - mokėjimas kalbėti, vaikščioti, nešti ir t.t. Ir čia nebūtina būti visažinių. Užtenka gerai mokėti daryti vieną konkretų dalyką ir jį, kaip savo produktą, siūlyti žmonėms. Veiklus žmogus visada ras būdų kaip save realizuoti. Kaip pavyzdys tokio verslo, kurio niša dabar yra visiškai tuščia ir kuris nereikalauja jokių investicijų, būtų maisto ar kitų prekių nupirkimas ir pristatymas žmonėms į namus. Aišku čia bus stabdys žmonių pasitikėjimas tavimi ir niekas nenorės už prekes iš anksto tau duoti pinigų. Bet to ir nereikia. Užtenka telefonu pas tave užsakyti prekes, o tau aišku reikia iš anksto susitarti su didesne parduotuve, kad tau tas prekes duotu, o atsiskaityti už jas galėtum vėliau, kada jas pristatysi klientui ir už jas klientas apmokės. Tada prikabinėji gražius skelbimus (būtinai su savo nuotrauka, adresu, telefonu ir verslo pažymėjimo numeriu ar sumažinta, bet įskaitoma pažymėjimo kopija, kad žmonėms keltum pasitikėjimą ir jie matytų, kad tu ne aferistas) laiptinių skelbimų lentose, sakysim namuose apie MAXIMĄ Šilainiuose, kur aplinkui yra apie 20000 butų. Apeini tų namų komendantus ir po keletą butų laiptinėse ir jiems viską išdėstai ką nori čia daryti. Nepamiršti užeiti ir pas namų bendrijų pirmininkus ir juos supažindini su savo siūloma paslauga ir manau reikalas pajudės. Va tokiam verslui tikrai pakaks mobilaus telefono, gero liežuvio ir ... gerų kojų Aišku būtų gerai apeiti visus Šilainių namų butus ir tiesiog pakalbėti su žmonėmis, palikti jiems iš anksto paruoštą informaciją - gal jie dabar ir nenorės tuo pasinaudoti, bet iš to tikrai naudos bus - ar tai jie tave rekomenduos kokiam neįgaliam pažįstamam, ar giminei ir t.t., o gal ir patys vėliau tuo pasinaudos.
Daugėjant užsakymų kiekiui, galėsite priimti į darbą darbuotojus, o laikui bėgant ir atsidaryti kokią kontorą, kur žmonės galėtų pas jus užeiti ir sudaryti sutartis dėl tokių paslaugų ilgalaikio teikimo. O tokių yra tikrai nemažai – turi senus tėvus, kuriems jau sunku į parduotuvę nueiti, yra labai užimti darbais ir nenori dėl niekniekių kaip maistas ar gėrimai po parduotuves slankioti ir t.t.
Taigi išvažiuojate iš namų ir nesnauskite, nelaukite malonių iš tėvų ar kitų giminių, nebūkite jiems našta, o pasistenkite tapti nepriklausomi. Žinokite kuo greičiau pradėsite, tuo greičiau atsistosite ant kojų ir nereikės verkšlenti, kad gerai apmokamo darbo nėra, algos per mažos, infliacija siaučia ar valdžia negerą
Jeigu kas sumanysit pasigilinti į tai, daugiau informacijos kaip radėti verslą rasite čia http://verslas.banga.lt/lt/patark.kategorija/1
Ir aplamai gerų patarimų kas liečia verslą ir darbą rasite čia http://verslas.banga.lt/lt/patark.kategorija/2
Daug jaunų žmonių šį rudenį pradeda mokintis aukštosiose mokyklose neturėdami gero užnugario (tėvų, senelių ir t.t.), kuris garantuotų bent minimalų pragyvenimą. Teks jiems ieškotis papildomo darbo ir kaip nors bandyti suvesti galą su galu, kad tuos mokslus sėkmingai baigti. Aišku galima pasinaudoti ir valdžios malone - pasiimti mokslams paskolą ir atsiduoti bankams į nagus. Bet tada baigus mokslus jau bus sunkoka įtikinti banką duoti dar vieną paskolą pavyzdžiui būstui įsigyti ar kitam labai gyvybiškai būtinam reikalui.
O ką tada daryti
Vienas iš būdų yra pradėti savo verslą. Čia visi tuoj padaro STOP ir pradeda galvoti apie MAXIMA'as, SENUKUS, TEO ir kitus ryklius, kurių verslui reikia krūvos pinigų, o nemasto apie paprastus dalykus, kaip remontas kliento namuose (kompiuterių, elektros prietaisų, būto remonto darbai), moksleivių mokymas ir kitus verslus, kurie nereikalauja daug investicijų ir jų pagrindinis variklis yra žinios arba tiesiog žmogaus prigimtiniai dalykai - mokėjimas kalbėti, vaikščioti, nešti ir t.t. Ir čia nebūtina būti visažinių. Užtenka gerai mokėti daryti vieną konkretų dalyką ir jį, kaip savo produktą, siūlyti žmonėms. Veiklus žmogus visada ras būdų kaip save realizuoti. Kaip pavyzdys tokio verslo, kurio niša dabar yra visiškai tuščia ir kuris nereikalauja jokių investicijų, būtų maisto ar kitų prekių nupirkimas ir pristatymas žmonėms į namus. Aišku čia bus stabdys žmonių pasitikėjimas tavimi ir niekas nenorės už prekes iš anksto tau duoti pinigų. Bet to ir nereikia. Užtenka telefonu pas tave užsakyti prekes, o tau aišku reikia iš anksto susitarti su didesne parduotuve, kad tau tas prekes duotu, o atsiskaityti už jas galėtum vėliau, kada jas pristatysi klientui ir už jas klientas apmokės. Tada prikabinėji gražius skelbimus (būtinai su savo nuotrauka, adresu, telefonu ir verslo pažymėjimo numeriu ar sumažinta, bet įskaitoma pažymėjimo kopija, kad žmonėms keltum pasitikėjimą ir jie matytų, kad tu ne aferistas) laiptinių skelbimų lentose, sakysim namuose apie MAXIMĄ Šilainiuose, kur aplinkui yra apie 20000 butų. Apeini tų namų komendantus ir po keletą butų laiptinėse ir jiems viską išdėstai ką nori čia daryti. Nepamiršti užeiti ir pas namų bendrijų pirmininkus ir juos supažindini su savo siūloma paslauga ir manau reikalas pajudės. Va tokiam verslui tikrai pakaks mobilaus telefono, gero liežuvio ir ... gerų kojų Aišku būtų gerai apeiti visus Šilainių namų butus ir tiesiog pakalbėti su žmonėmis, palikti jiems iš anksto paruoštą informaciją - gal jie dabar ir nenorės tuo pasinaudoti, bet iš to tikrai naudos bus - ar tai jie tave rekomenduos kokiam neįgaliam pažįstamam, ar giminei ir t.t., o gal ir patys vėliau tuo pasinaudos.
Daugėjant užsakymų kiekiui, galėsite priimti į darbą darbuotojus, o laikui bėgant ir atsidaryti kokią kontorą, kur žmonės galėtų pas jus užeiti ir sudaryti sutartis dėl tokių paslaugų ilgalaikio teikimo. O tokių yra tikrai nemažai – turi senus tėvus, kuriems jau sunku į parduotuvę nueiti, yra labai užimti darbais ir nenori dėl niekniekių kaip maistas ar gėrimai po parduotuves slankioti ir t.t.
Taigi išvažiuojate iš namų ir nesnauskite, nelaukite malonių iš tėvų ar kitų giminių, nebūkite jiems našta, o pasistenkite tapti nepriklausomi. Žinokite kuo greičiau pradėsite, tuo greičiau atsistosite ant kojų ir nereikės verkšlenti, kad gerai apmokamo darbo nėra, algos per mažos, infliacija siaučia ar valdžia negerą
Jeigu kas sumanysit pasigilinti į tai, daugiau informacijos kaip radėti verslą rasite čia http://verslas.banga.lt/lt/patark.kategorija/1
Ir aplamai gerų patarimų kas liečia verslą ir darbą rasite čia http://verslas.banga.lt/lt/patark.kategorija/2
Last edited by steponas on Mon Sep 15, 2008 11:18 pm, edited 1 time in total.
UAB "Parabolė" direktorius
- yabadabadu
- Aktyvus narys
- Posts: 1451
- Joined: Fri Jul 22, 2005 10:22 am
- Location: Telsiai
dabar aisku kodel p.Steponas vietoj to kad spresti problemas i foruma deda savo atsiminimus, senas leidimu/pazymejimu kopijas. svarbiausia gera reprezentacija. o kad produktai bus pasene ar siaip netinkami naudoti ir kaip to ishvengti niekur net neuzhsiminama.... modemai kaip strigo taip ir stringa, vietoj to kad spresti problemas mokinam jaunima kaip prisivilioti klientus... arba investuotojus p.Stepono atveju? jeigu pavargot tai taip ir sakykit kad niekas nieko nebedarys ir nesitikekit nieko gero. nes dar net ne rugsejis o jau internetas norm nebeveikia...
lietuvis lietuviui pats geriausias uzkandis
Ne aš sprendžiu technines problemas. Yra tam žmonės ir jie savo darbą pastoviai dirba. O kad problemu visai nebūtų, tai taip tikrai niekada nebus, nes pastoviai kažkas atsiranda naujo, tame tarpe ir nauji klientų reikalavimai.yabadabadu wrote:modemai kaip strigo taip ir stringa, vietoj to kad spresti problemas mokinam jaunima kaip prisivilioti klientus... arba investuotojus p.Stepono atveju? jeigu pavargot tai taip ir sakykit kad niekas nieko nebedarys ir nesitikekit nieko gero. nes dar net ne rugsejis o jau internetas norm nebeveikia...
Mano akimis žiūrint praėjo gana nedaug laiko kai čia forume
http://board.parabole.lt/viewtopic.php?t=551
buvo rašoma:
Ir tema ši yra ne apie mano problemas, o visai apie ką kitą ir joje suplakti viską į krūvą aš niekam jau neleisiu|5zU1RaW| wrote:kiek turejau paraboles interneta (seniau greitis buvo iki 64 kbps [iki 8 KB/s]) tai to greichio as niekad nemachiau . siunciant visada greitis budavo ~4KB/s [nors turetu buti kokie 6-7 KB/s] .
dabar tipo nuo 12 iki 24 turetu booti 128 [turiu nedaugiau kaip 64 ]
nuo 24 iki 12 turetu buti 196 [turiu tik apie 64kbps ]
---------------------------------------
taigi kaip suprasti tuos reklaminius triukus
Taip, kad šitas gerbiamo yabadabadu postas bus paskutinis ne į temą. Visus kitus panašius, kieno jie bebūtų, nepykite, bet aš trinsiu be jokio gailesčio lauk.
Ir tai nuo šiandien darysiu visose temose
Jeigu kuriam tai forumo dalyviui kas nors yra aktualu, tai tegul užsiveda tam temą ir tada joje apie tai diskutuosime
Daugiau tokio bordako, kada pradedama apie internetą, o baigiama apie pasmaukymą jau nepakęsiu
UAB "Parabolė" direktorius
steponas wrote: Daugiau tokio bordako, kada pradedama apie internetą, o baigiama apie pasmaukymą jau nepakęsiu
Na, o dabar truputį rimčiau. Jūsų minėtas pavyzdys apie pristatymą į namus, manau, dar per daug vakarietiškas. Dažniausiai tiems neįgaliems žmonėms ar senukams prekes pristato kokia kaimynė ir turbūt už veltui. Kai Lietuvoje tokios pensijos ir pašalpos, o maisto kainos tai pat nemažos, vargu ar kas dar norės mokėt ir už pristatymą. Gal vakarų šalyse ir yra paplitusi tokia paslauga, bet Lietuve, manau dar kokius ateinančius 5m. tai nebūtų populiaru.
Apie kompiuterių ir el. prietaisų remontą, manau, skelbimų tai pat apstu, ypač tokiame Kaune, kai gyvuoja toks KTU, kur kiekvienais metais paruošia nemažai specialistų.
O kai statybos lėtėja, manau butams remontuot meistrų tai pat netrūksta.
Galima kitam protingai patarti, bet negalima kito išmokyti protingai elgtis.
Gerbiamas
M-artin
Taip niekada nebuvo ir nebus, kad galėtum vienas pats be konkurencijos dirbti. Netgi šiuo atveju pradėjus teikti tokias paslaugas, kaip prekės į namus irgi atsirastų ne vienas kolega, nes juk šis verslas nereikalauja visiškai jokių investicijų ir gynai priklauso nuo konkretaus individo sugebėjimų bendrauti ir svarbiausia tartis. Juk manu nesunku pradžaiai isigyti už kelis litus MAXIMOS nuolaidų kortelę ir gyventi grįnai iš tų nuolaidų klientams siulant prekes tokiomis pat kainomis, kuriomis prekiauja MAXIMA. O juk galima susirasti kokį prekybos centrą ir susitari, kad tau būtų taikomos specialios kainos, juk būsi jau kaip ir urmininkas
Žodžiu niekuo nerizikuoji ir netgi nepavykus verslui nepralaimi nieko, o kadangi sėdi visiškai ant nulio, tai kodėl nepabandžius kažko daryti, nes kitaip ir liksi su kitais nevykėlias gyvenimo šalikelėje stovėti
M-artin
Taip niekada nebuvo ir nebus, kad galėtum vienas pats be konkurencijos dirbti. Netgi šiuo atveju pradėjus teikti tokias paslaugas, kaip prekės į namus irgi atsirastų ne vienas kolega, nes juk šis verslas nereikalauja visiškai jokių investicijų ir gynai priklauso nuo konkretaus individo sugebėjimų bendrauti ir svarbiausia tartis. Juk manu nesunku pradžaiai isigyti už kelis litus MAXIMOS nuolaidų kortelę ir gyventi grįnai iš tų nuolaidų klientams siulant prekes tokiomis pat kainomis, kuriomis prekiauja MAXIMA. O juk galima susirasti kokį prekybos centrą ir susitari, kad tau būtų taikomos specialios kainos, juk būsi jau kaip ir urmininkas
Žodžiu niekuo nerizikuoji ir netgi nepavykus verslui nepralaimi nieko, o kadangi sėdi visiškai ant nulio, tai kodėl nepabandžius kažko daryti, nes kitaip ir liksi su kitais nevykėlias gyvenimo šalikelėje stovėti
UAB "Parabolė" direktorius
Jo, konkurencija tarp kaimynų, turbūt, ir tebūtų. Jūs pažiūrėjot kada į čekį, kokia nuolaida su Maximos kortele? Ten viso labo 1% ir jei nuo 100Lt bus 1Lt tai vargu ar apsimokėtų... O nuėjus ir paprašius urmininko privilegijos iš karto, vargu, ar kas duotų, jei per dieną apsipirktum už kokį 100Lt. Kitas dalykas jei pradedi mokintis ir paskambina kokia babulkia, kuri užsimanė, kad jai parneštum kokių meduolių prie kavos, o parėjus ir vėl ta pati situacija, o uždirbtum per dieną kokius 10Lt, plius mokytis nelabai kaip išeitų. Tada jau manau geriau studijuot neakivaizdžiai ir susirast šiaip kokį darbelį, o jau baigiantis studijoms mąstyt kažką rimčiau.
Galima kitam protingai patarti, bet negalima kito išmokyti protingai elgtis.
Pradžioje apie uždarbį nėra ko galvoti - visada bus minusas kol susidarys tavo "rinka" Bet pradėjus dirbti, jeigu gala skirta ne vien kepurei nešioti, sugalvosi varijantus kaip pajamas pasididinti ir iš minuso pereiti į pliusąM-artin wrote:Tada jau manau geriau studijuot neakivaizdžiai ir susirast šiaip kokį darbelį, o jau baigiantis studijoms mąstyt kažką rimčiau.
O vat pagrindinė problema, kaip matosi ir iš paties šitų pamąstymų, ir yra ta, kad norima iš karto gana padoraus atlyginimo. Todėl nenorima nieko pradėti daryti, nors čia ir nereikia turėti jokio kapitalo.
O tam, kad galėtum dirbti normaliu ritmu, gali pasistatyti autoatsakiklį, kuris registruotų skamučius ir atsakinėtų klientams kada tu galėsi jų užsakymus priimti. Ir nereikia galvoti, kad daugiabučiuose namuose vien pensininkai ir ubagai gyvena. Kai dabar nėra paasiūlos - nėra ir paklausos. Pradėk eiti per butus, kalbėti su bendrijų valdžia, namų ir laiptinių komendantais, su eilinias gyventojais, apeidamas bent po kelis butus laiptinėje ir reklas pajudės.
Aišku tam reikia tinkamai pasiruošti, kad žmonės tave pamatę neužtrenktų durų, o kalbėdamas nemikčiotum ir turėtum ką parodyti - verslo pažymėjimą, paslaugos kainininką, pagrindinių produktų kainas, kontaktinį telefoną ir t.t.
Aišku nereikia ateiti pas žmones juodu kostiumu, kaip iš laidojimo namų, bet ir nereikia ateiti kaip pankui
Aišku daugumoje žmonės dabar linkę eiti numintais takais ir nieko naujo negalvoti, arba sėdėti tėvų kišenėje ir apie savo ateitį iš viso negalvoti
Bet gal ši tema ne tokiems
UAB "Parabolė" direktorius
Niekas taip ir negalvoja.steponas wrote:Ir nereikia galvoti, kad daugiabučiuose namuose vien pensininkai ir ubagai gyvena.
Kažkaip dabar atsiminiau, kad kažkur buvau skaitęs, jog MAXIMA planuoja pardavinėti maisto produktus internete, jei taip atsitiktų tai tada tikrai, manau, būtų sunku įsitvirtint.
Ir beje jei turi verslo liudijimą, tai kažkiek procentų nuo pelno jau reikia mokėt valstybei?
Galima kitam protingai patarti, bet negalima kito išmokyti protingai elgtis.
Tu issigydamas verslo liudijima iskarto sumoki tam tikra suma valstybei del to veliau nuo tavo pajamu jiem moket nebereikiaM-artin wrote: Ir beje jei turi verslo liudijimą, tai kažkiek procentų nuo pelno jau reikia mokėt valstybei?
90% dėl avarijų kalti vyrai - Kodėl? Nes mašinų raktelius duoda moterims!
Steponas rašė: "Žodžiu niekuo nerizikuoji ir netgi nepavykus verslui nepralaimi nieko, o kadangi sėdi visiškai ant nulio, tai kodėl nepabandžius kažko daryti, nes kitaip ir liksi su kitais nevykėlias gyvenimo šalikelėje stovėti ".
Pasakyta truputį ciniškai. Iš tikrųjų, nei klestintis verslas, nei ramia vaga tekantis šeimyninis gyvenimas ir t.t. - nėra laimė.
Kadangi esu muzikantas, tad ir savo "verslą" pradėjau savaip. Bestudijuojant vienas kunigas pasiūlė laisvalaikiu padirbėti vargonininku. Aišku sovietiniai pedagogai buvo labai nepatenkinti, tačiau iškilo dar viena, sakyčiau absurdiška problema: paauglio supratimu labai negražiai atrodė kelnių kišenės, išsipūtusios nuo pinigų, mat atlyginimą mokėdavo suklijuotais pudeliais po 1 rublį. Viename pundelyje būdavo surišta 100 rublių. Žmonės ir tada tuokėsi, laidojosi... tad tų pundelių tekdavo susigrūsti kišenėsna labai daug. Buvau tiesiog milijonierius, lyginant savo bendraamžių pajamas.
Paskui atėjo laikas, kai ryte rūpėdavo, kur šiandien susišaudyti pakeliui cigarečių...
Šiandieną galiu palyginti ir tuos ir anuos laikus, bei savęs paklausti: kada buvau laimingesnis - pilnomis ar tuščiomis kišenėmis? Atsakymas: nei tada, nei tada.
Svarbiausia, ne ką turi, o kas esi. Geriausia gyvenime truputį prisilaikyti askezės - išmokti gyventi sunaudojant tik tiek, kiek būtiniausiai reikia. Tada širdis rami, galva - švari. Būti verslininku nėra išmokstama, čia - pašaukimas ir Jūs, p.Steponai, būsit atradęs savo pašaukimą. O jei pavykus atrasti savo pašaukimą Dievulis dar prideda sėkmės ir sveikatos - tai jau galime pavadinti mažyte laime
P.S. Beje, prekių išvežiotojų darbą Plungėje puikiausiai atlieka dušmanai. Pasėdėjęs pusvalandį pažįstamo taksisto automobilyje buvau apstulbintas kai klausantis jų racijos išgirdau pageidaujant atvežti: majonezo, sviesto, dešrelių, bananų.... ir šiaip visokių prekių, kurios tikrai skirtos ne užkandai prie alaus...
Pasakyta truputį ciniškai. Iš tikrųjų, nei klestintis verslas, nei ramia vaga tekantis šeimyninis gyvenimas ir t.t. - nėra laimė.
Kadangi esu muzikantas, tad ir savo "verslą" pradėjau savaip. Bestudijuojant vienas kunigas pasiūlė laisvalaikiu padirbėti vargonininku. Aišku sovietiniai pedagogai buvo labai nepatenkinti, tačiau iškilo dar viena, sakyčiau absurdiška problema: paauglio supratimu labai negražiai atrodė kelnių kišenės, išsipūtusios nuo pinigų, mat atlyginimą mokėdavo suklijuotais pudeliais po 1 rublį. Viename pundelyje būdavo surišta 100 rublių. Žmonės ir tada tuokėsi, laidojosi... tad tų pundelių tekdavo susigrūsti kišenėsna labai daug. Buvau tiesiog milijonierius, lyginant savo bendraamžių pajamas.
Paskui atėjo laikas, kai ryte rūpėdavo, kur šiandien susišaudyti pakeliui cigarečių...
Šiandieną galiu palyginti ir tuos ir anuos laikus, bei savęs paklausti: kada buvau laimingesnis - pilnomis ar tuščiomis kišenėmis? Atsakymas: nei tada, nei tada.
Svarbiausia, ne ką turi, o kas esi. Geriausia gyvenime truputį prisilaikyti askezės - išmokti gyventi sunaudojant tik tiek, kiek būtiniausiai reikia. Tada širdis rami, galva - švari. Būti verslininku nėra išmokstama, čia - pašaukimas ir Jūs, p.Steponai, būsit atradęs savo pašaukimą. O jei pavykus atrasti savo pašaukimą Dievulis dar prideda sėkmės ir sveikatos - tai jau galime pavadinti mažyte laime
P.S. Beje, prekių išvežiotojų darbą Plungėje puikiausiai atlieka dušmanai. Pasėdėjęs pusvalandį pažįstamo taksisto automobilyje buvau apstulbintas kai klausantis jų racijos išgirdau pageidaujant atvežti: majonezo, sviesto, dešrelių, bananų.... ir šiaip visokių prekių, kurios tikrai skirtos ne užkandai prie alaus...
Norint pasiekti tikslą, daugeliu atveju reikia sakyti viską tiesiai šviesiai, nes "vyniojimas į vatą" tik prailgina agoniją. Medicinoje (psichologijoje) tai vadinama šoko terapija. Tokį žmogų turiu ir savo šeimoje - kol jam va šitaip nepasakai, tol jis ir nepradeda rimtai mąstytistepas.b wrote:Pasakyta truputį ciniškai.
Čia jau filosofija plačiąja prasme ir jeigu taip galvoti, tai Laimė, pagal daugelį religijų, yra tarnystė Dievui, o pagal indusus atrodo tai Nirvanu vadinasistepas.b wrote:Iš tikrųjų, nei klestintis verslas, nei ramia vaga tekantis šeimyninis gyvenimas ir t.t. - nėra laimė.
Turiu šeimoje ir tokį žmogų. Tai mano sesers sūnus, mano krikštasūnis Vova. Jis, tarnaudamas rusų armijoje, pateko į tokią situaciją, po kurios vos per stebuklą liko gyvas. Kai jį komisavo namo negrįžo, o nuėjo į vienuolyną. Po kiek metų nors ir vedė, bet yra keistokas žmogus - už menkiausia dalykėlį (pavyzdžiui pasižiūrėjo pas mane kaip žaidžiami kompiuteriniai žaidimai) save baudžia ilgais Biblijos skaitymais ir maldomis. Skaito ir meldžiasi ne tai kad valandą ar dvi - meldžiasi per naktį ar visą parą Aš su juo bandžiau ne kartą kalbėti - jis jaučiasi labai laimingas ir nieko keisti nežada
Šioje temoje aš noriu pakalbėti apie daug žemiškesnius dalykus, kurių siekia 99% žmonių.
Aš turiu nemažai pažįstamų, kurie kažkada su manimi dirbo BANGOJE ir dabar yra gana turtingi žmonės, bet pasakyti, kad pažįstu žmogų, kuris yra pilnai viskuo patenkintas - tikrai negaliu. Tokią būseną matomai psichiškai sveikas žmogus niekada nepasiekia. Ko gero čia ir yra pagrindinis progreso variklis, kadangi žmogus kažko pastoviai siekia ir tai yra surišta su kažkokiu ryšio kanalu iš Viršaus.stepas.b wrote:Šiandieną galiu palyginti ir tuos ir anuos laikus, bei savęs paklausti: kada buvau laimingesnis - pilnomis ar tuščiomis kišenėmis? Atsakymas: nei tada, nei tada.
Prieš porą metų aš esu buvęs tokioje situacijoje, kada tas ryšio kanalas man buvo išjungtas - toks jausmas, kad kažkas staiga išjungė kažkokį jungiklį - sekundė ir tu nieko nebenori ir nebegali daryti - tik miegoti. Niekam, net priešui, nelinkiu į tokią situaciją pakliūti - praktiškai esi lavonas
Čia mano dukros filosofija - skandinaviška. Ir aš šitam pritariu, bet turėti galimybes yra visai kas kitą - turi galimybes imti daug, bet imi tiek kiek reikia - nieko lišnostepas.b wrote:Svarbiausia, ne ką turi, o kas esi. Geriausia gyvenime truputį prisilaikyti askezės - išmokti gyventi sunaudojant tik tiek, kiek būtiniausiai reikia. Tada širdis rami, galva - švari.
Aš žinau tas kalbas, kad Dievas padarė taip, kad gamtoje būtų 5% iniciatyvos (vadovų, kurie kažką sugalvoja naujo) 10% pragmatikų (inžinierių, kurie moka tas iniciatyvas paversti kūnu) ir likę yra darbininkai, kurie tas iniciatyvas gamina ir daugina, bet nelabai tuo tikiu. Mano galva, gal tai ir banalu, bet žmogus "yra pats savo likimo Kalvis" ir kaip jis "kals", taip ir busstepas.b wrote:Būti verslininku nėra išmokstama, čia - pašaukimas ir Jūs, p.Steponai, būsit atradęs savo pašaukimą. O jei pavykus atrasti savo pašaukimą Dievulis dar prideda sėkmės ir sveikatos - tai jau galime pavadinti mažyte laime
Ir svarbiausia toje situacijoje yra bandyti daryti. Neišėjo - ir vėl bandyti
Ir taip kol gausis kažkas tokio kur jau tau tiktų.
Aišku į "ugnį nuogam šokti" būtų kvaila, bet ir ilgi svarstymai čia yra tavo priešas
Šitą prekių išnešiojimą aš sugalvojau ekspromtu, kad bent pradėti apie tai kalbėti. O būdų užsidirbti yra begalės ir kaip sakė žemaitis amžinatilsį akademikas Eduardas Vilkas, protingas ir veiklus žmogus ir miške ras su kuo prekiauti ar paslaugas teikti - pilnas miškas žvėriųstepas.b wrote:P.S. Beje, prekių išvežiotojų darbą Plungėje puikiausiai atlieka dušmanai. Pasėdėjęs pusvalandį pažįstamo taksisto automobilyje buvau apstulbintas kai klausantis jų racijos išgirdau pageidaujant atvežti: majonezo, sviesto, dešrelių, bananų.... ir šiaip visokių prekių, kurios tikrai skirtos ne užkandai prie alaus...
UAB "Parabolė" direktorius
Visiškai sutinku. Tačiau ankstesniame Jūsų poste žodžiai susidėliojo taip, tarsi sakytumėt: kas ne verslininkas, tas žioplys, stovintis gyvenimo šalikelėje. Aišku, sakyti tiesiai šviesiai nemalonius dalykus - irgi didelis menas, nes dažniausiai tai darome pabalintomis akimis, paraudę ir šnopuodami... už ką paskui gailimės ir atsiprašinėjamesteponas wrote:Norint pasiekti tikslą, daugeliu atveju reikia sakyti viską tiesiai šviesiai, nes "vyniojimas į vatą" tik prailgina agoniją. Medicinoje (psichologijoje) tai vadinama šoko terapija. Tokį žmogų turiu ir savo šeimoje - kol jam va šitaip nepasakai, tol jis ir nepradeda rimtai mąstyti
Čia bus pati įdomiausia vieta Jūsų pasisakyme. Išties, kraštutinumai niekada neveda prie gero, kur jie bebūtų. Todėl ir Bažnyčia 1962 - 1963 m. (II Vatikano susirinkimas) smarkiai reformavo savo mokymą. Taigi, tarnystė Dievui nebėra keliais šliaužiojimas aplink altorių ar vien kitos religinės praktikos. Bet kurios sąžiningai atliktos pareigos jau yra tarnystė Dievui. Tiesa, norėdami nuraminti dažniausiai ne visai švarią sąžinę, dažnai manome, kad kai kurie dalykai yra tiesiog mūsų asmeniniai ir nei Dievas, nei velnias čia nė prie ko....Dievas taip pat turi savo konkurentą (apie jį daug rašė Dostojevskis, Solovjovas, Maceina ir t.t.), todėl, jei žmogus kažką daro ne su Dievu, tai daro su jo "konkurentu". Kaip jau sakiau, nepalaikau kraštutinumų, bet prieš imantis kažką daryti, visada geriausia paprašyti patarimo iš To, kuriam nieko nėra neįmanomo. Priešingu atveju patarinėti ims Jo "konkurentas" O jau tada gali būti kažkas panašaus į Jūsų aprašytą situaciją: "Ko gero čia ir yra pagrindinis progreso variklis, kadangi žmogus kažko pastoviai siekia ir tai yra surišta su kažkokiu ryšio kanalu iš Viršaus.steponas wrote: Čia jau filosofija plačiąja prasme ir jeigu taip galvoti, tai Laimė, pagal daugelį religijų, yra tarnystė Dievui, o pagal indusus atrodo tai Nirvanu vadinasi
Turiu šeimoje ir tokį žmogų. Tai mano sesers sūnus, mano krikštasūnis Vova. Jis, tarnaudamas rusų armijoje, pateko į tokią situaciją, po kurios vos per stebuklą liko gyvas. Kai jį komisavo namo negrįžo, o nuėjo į vienuolyną. Po kiek metų nors ir vedė, bet yra keistokas žmogus - už menkiausia dalykėlį (pavyzdžiui pasižiūrėjo pas mane kaip žaidžiami kompiuteriniai žaidimai) save baudžia ilgais Biblijos skaitymais ir maldomis. Skaito ir meldžiasi ne tai kad valandą ar dvi - meldžiasi per naktį ar visą parą Aš su juo bandžiau ne kartą kalbėti - jis jaučiasi labai laimingas ir nieko keisti nežada
Prieš porą metų aš esu buvęs tokioje situacijoje, kada tas ryšio kanalas man buvo išjungtas - toks jausmas, kad kažkas staiga išjungė kažkokį jungiklį - sekundė ir tu nieko nebenori ir nebegali daryti - tik miegoti. Niekam, net priešui, nelinkiu į tokią situaciją pakliūti - praktiškai esi lavonas"
Visiškai teisingai. Tik kad tas kalvis nukaltų kažką gero, turi būti "online" su Tuo iš Viršaus. Visai taip, kaip dabar mano kompas (norėdamas būti daugiau, nei paprastas kalkuliatorius) yra onlaine su Parabolės tinklu.steponas wrote:Mano galva, gal tai ir banalu, bet žmogus "yra pats savo likimo Kalvis" ir kaip jis "kals", taip ir bus Ir svarbiausia toje situacijoje yra bandyti daryti. Neišėjo - ir vėl bandyti Ir taip kol gausis kažkas tokio kur jau tau tiktų.
Bijau, kad neišdegs - forume yra moksleivių, muzikantų, habilituotų fizikos mokslų daktarų... bet verslininkas, ko gero, čia esat vienintelis...steponas wrote:Šioje temoje aš noriu pakalbėti apie daug žemiškesnius dalykus, kurių siekia 99% žmonių.
Čia tai tiesa, jei kalbama apie rimtą verslą susikūrusius žmones. Bet jei grįžtume arčiau Stepono pasiūlytos temos, vienas forumo dalyvis - nice, jei neklystu - užsiima tokia veikla, kokią aprašė Steponas (konkrečiau - kompų tvarkymas). Galėtų jis brūkštelt, kaip sekasstepas.b wrote:forume yra moksleivių, muzikantų, habilituotų fizikos mokslų daktarų... bet verslininkas, ko gero, čia esat vienintelis...
Aš į verslą visada žiūrėjau paprasčiau - kas dirba, tas ir verslininkas - ar jis juodadarbis ir savo jėgą parduoda mėšlą iš tvarto kabindamas, ar jis mokslų daktaras - man jokio skirtumo. Aš juos vienodai gerbiu ir net minties tokios nėra, kad į darbininką žmogų, ar jis dirba vadovų ar paprastu darbuotoju, žiūrėti kaip nors iš viršaus – aš juos taip neskirstau. Jeigu taip žiūrėti, tai pas mane yra tik verslininkai, kurie kažką daro, kad kitiems nebūti našta ir lodariai, kurie sėdi kitiems ant sprandostepas.b wrote:Tačiau ankstesniame Jūsų poste žodžiai susidėliojo taip, tarsi sakytumėt: kas ne verslininkas, tas žioplys, stovintis gyvenimo šalikelėje. Aišku, sakyti tiesiai šviesiai nemalonius dalykus - irgi didelis menas, nes dažniausiai tai darome pabalintomis akimis, paraudę ir šnopuodami... už ką paskui gailimės ir atsiprašinėjame
Dirbo pas mus toks meistras Vytas ir jo gyvenimo filosofija man iki šiol įsiminė, nes aš nuo vaikystės laikausi lygiai tos pačios: "Bile gerai mokėtų, aš ir utėles nuo vieno Laisvės alėjos galo iki kito galiu varinėti". Gal, kaip žmonės sako" "toks tokį traukia", bet aš kaip tik daugumoje tokius žmones ir sutinku. Imkim kad ir iš paskutinių mano darbuotojų Saulių. Žmogus su savo mergina gyvena kaime netoli Žarėnų. Įdėjom skelbimą į laikraštį, kad reikalingas darbuotojas ir jis tuo pasinaudojo.
Mes jam paaiškinom, kad reikės jam virinti optinių kabelių skaidulas. O jis sako - išmoksiu. Ir ką - išmoko jis tas skaidulas virinti ir virina užtikrintai, nors iki tol gal apie tokius kabelius tik buvo viena ausim girdėjęs. Per neilgą laiką jis išmoko dirbti visus mūsų KTV ir interneto meistrų darbus ir juos jau šią vasarą atostogų išleido. Nedaro žmogus problemų, kad jam anksti reikia keltis ir iki Plungės vieškeliais kažkur 60 km bildėti. Va čia tai mano akimis žiūrint ir yra tikras verslininkas - verčiasi tuo kuo gali, nezyzia skųsdamasis, kad nėra darbo ir nesėdi tėvams ant galvos. O yra daug gabesnių žmonių, kurie daug daugiau teorijos žino, bet deja tupi namuose ir kompiuterinius žaidimus pliekia arba šiaip pramogauja internete.
Va čia aš ir nulenkiu savo žilą galvą prieš tokius žmones - nesėdi rankų sudėjęs, o išnaudoja savo turimas žinias ir galimybes kurias jis turi, nežiūrint į tai, kad jos gal būt ir niekinės yra palyginus su tomis žiniomis, kurias turi kiti jo draugai, bet nedaro NIEKO.nitro wrote:o apie kompu tvarkyma zinios minimalios pas ji xD
Va tokie žmonės tai yra tikra bėda, kaip tam anekdote: nori, bet negali - impotentas - gali, bet nenori - svoločius
Pasižiūrėkit į neįgalius žmones - nejudina žmogus nei rankų, nei kojų, o baksnoja kompo klaviatūra su lazdele dantyse ir yra labai brangiai apmokamas konsultantas. Kalbu apie konkretų žmogų, kuris išlaiko savo tėvus, brolius ir jų šeimas, kurie būdami sveiki nieko neveikia - gerai apmokamo darbo neranda ir vis laukia kada kas jiems tokį pasiūlys
Taigi aš čia, su jūsų visų pagalba, ir bandau bent kaip nors duoti jauniems žmonėms impulsą judėti
UAB "Parabolė" direktorius