board.parabole.lt

nitro wrote:Norint gaut gala reikia turet teo telefono linija, kazkoki tai interneto plana ir tik tada gausi gala bent ju forume kazkur perskaiciau

nitro wrote:Norint gaut gala reikia turet teo telefono linija, kazkoki tai interneto plana ir tik tada gausi gala bent ju forume kazkur perskaiciau

TnX wrote:O jausis skirtumas ziurint per, na 72cm ar net mazesnes istrizaines TV?

Kauno diena wrote:2008 m. sausio 17 d., ketvirtadienis Nr. 13 (18374)

Už ateities televiziją teks mokėti

Gintautas DEGUTIS

Norint žiūrėti skaitmenines transliacijas reikės pakloti apie 600 litų už televizoriaus priedėlį arba pasirašyti sutartį su kuria nors bendrove ir mokėti abonentinį mokestį

Skaitmeninės televizijos plėtrą šalyje prižiūrinti Susisiekimo ministerija jau rezga planus, kaip greičiau atsisakyti analoginės televizijos. Šį procesą tikimasi pradėti šių metų pabaigoje. Tačiau skaitmeninės televizijos diegimas vis dar stringa ir gali būti, kad išjungus analoginę kai kurie gyventojai liks it musę kandę ir apskritai praras galimybę žiūrėti televiziją.

Platus tinklas

Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), su telekomunikacijų bendrove „Teo“ diegiantis skait-meninės antžeminės televizijos tinklą, giriasi, kad šis esą jau dengia 75 proc. Lietuvos teritorijos, o metų pabaigoje plėtra turėtų pasiekti 95 proc.

Tačiau netrukus visą šalį aprėpsiantis tink-las neatvers kelio modernesnei skaitmeninei televizijai – pagrindinė problema ta, kad patys gyventojai kol kas nesuka galvos, ar jų televizoriai rodys, ar ne.

Pirkti neskuba

Priedėliai, reikalingi priimti skaitmeninės televizijos signalams, dulka prekybininkų sandėliuose. Jų siūlo ne viena vaizdo ir garso technikos prekių parduotuvė. Tačiau per mėnesį šių prekių parduodama vos po kelis vienetus.
Prekybininkams ko-
ją kiša vėluojanti skaitmeninių kanalų pradžia, agresyvią rinkodarą įsukusi konkuruojanti palydovinė skaitmeninė televizija ir nemaža pačių priedėlių kaina. Jie „Topo centro“ parduotuvėse kainuoja apie 600 litų.

„Kai prieš kelerius metus Lietuvoje buvo prabilta apie skaitmeninės televizijos diegimą, mes ruošėmės, nes nenorėjome pritrūkti prekių. Bet bumo nebuvo, ir priedėliai iki dabar stovi sandėliuose. Per mėnesį vidutiniškai parduodame vos po 2–3 vienetus“, – sakė prekybos tinklo „Topo centras“ vaizdo ir garso technikos mažmeninės prekybos vadybininkas Žydrūnas Sadauskas.

Žiūrovų nedaug

Bendrovės „Teo LT“ duomenimis, šiuo metu šalyje iš viso yra apie 50 tūkst. skaitmeninės televizijos vartotojų, tačiau dauguma jų įsigiję „Viasat“ palydovinę skaitmeninę televiziją. „Teo LT“ siūloma skaitmenine internetine televizija „Gala“ naudojasi apie 18 tūkst. vartotojų, o būsima nacionaline antžemine – vos apie tūkstantis.

Lietuvoje galima matyti apie 40 skaitmeninės antžeminės televizijos programų, tačiau tik 11 jų – lietuvių kalba. Didžioji dalis retransliuojamos rusiškai arba angliškai.

„Norėtume pabrėžti, kad dabartiniai skaičiai mažai ką reiškia, nes tik dabar skaitmeninė antžeminė televizija pradeda vystytis“, – tikino „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

„Teo LT“, šio mėnesio pradžioje iš „Mikrovisatos TV“ įsigijusi bendrovę „Nacionalinė skaitmeninė televizija“, pirmąjį šių metų ketvirtį ketina pradėti retransliuoti skaitmeninės antžeminės televizijos programas.

N.Ivanauskas tikino, kad „Teo“ savo klientams teiks subsidiją įsigyti priedėliams, tačiau už tai greičiausiai reikės pasirašyti paslaugų tiekimo sutartį ir mokėti abonentinį mokestį už papildomas programas.

„Jei žmonėms užtenka tik nekoduotų nemokamų programų, gali priedėlį nusipirkti parduotuvėje, mes tam nereikalingi. Bet jei nori matyti daugiau programų, vartotojai galės įsigyti mūsų siūlomus paketus“, – kalbėjo „Teo“ atstovas. Beje, „Gala“ vartotojai be papildomų priedėlių ar mokesčių galės žiūrėti ir antžeminę televiziją.

Naujovė stringa

Oficialiai Lietuvoje skaitmeninės televizijos transliacijos pradėtos 2006 m. liepos 1-ąją. Tačiau praėjus pusantrų metų nacionalinės skaitmeninės antžeminės televizijos diegimas gerokai stringa.

Vartotojai dar neseniai skundėsi, kad skaitmeninė vaizdo kokybė ne tokia puiki, kaip buvo reklamuota. Kita vertus, pačios įmonės atsisako retransliavimo licencijų. „Baltijos televizija“ ketina atsisakyti licencijos kurti žadėtąjį kanalą „BTV Linksmas“.

Anksčiau bendrovė „Tele-3“ atsisakė 5 retransliavimo licencijų, vis dar nerodomas ir Naujasis televizijos kanalas.

Nori išjungti anksčiau

Nepaisant visų trikdžių, Susisiekimo ministerija bando spartinti analoginės televizijos išjungimo procesą. Anot valdininkų, jau šių metų pabaigoje šalyje bus galima pradėti išjungti analoginę televiziją.

Tačiau net ir valstybės valdomas LRTC į ministerijos planus kol kas žvelgia abejingai.

„Reikia politinio sprendimo, kada tiksliai ir kur pradėti išjungti analoginę televiziją – jo dar nėra, todėl apie tai kol kas negalvojame“, – sakė LRTC Techninės plėtros skyriaus vyriausiasis inžinierius Egidijus Ropė.

Anksčiau buvo skelbiama, kad pradėti išjungti analoginę televiziją numatoma 2012-aisiais.

Karti patirtis

Ministerija norėtų žengti koja kojon su technikos pažanga ir sekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu. Tačiau paklausti, ar toks skubėjimas nepaliks gyventojų be televizijos, ministerijos specialistai nenuramino.

„Mes darome viską, kad taip nenutiktų. Bet neatmetame galimybės, kad vienas kitas procentas gyventojų gali likti be televizijos“, – pripažino Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius.

Jis teisinosi, kad tokios karčios patirties neišvengė ir kitos šalys, pavyzdžiui, Suomija ir Švedija, kur analoginė televizija jau nebetransliuojama. Tačiau remdamasis užsienio šalių pavyzdžiais jis tikino, kad skaitmeninė televizija turi kur kas daugiau pranašumų nei analoginė. Tarp jų ir tai, kad vienu dažniu galima transliuoti iki 10 programų. Tai atsieina gerokai pigiau, nei vienu dažniu transliuoti vieną programą.

Kaltina verslininkus

Pasak V.Ramanavičiaus, ministerija dabar rengia programą, kurioje bus numatyti visi veiksmai pereinant iš analoginės televizijos prie skaitmeninės. Tačiau į klausimą, ar gyventojai bus kaip nors skatinami įsigyti skaitmeninę televiziją, pašnekovas neatsakė.

Pasak jo, žmonės neperka priedėlių ir neužsisako pačios skaitmeninės televizijos, nes esą blogai dirba verslininkai.

„Įmonėms suteiktos retransliavimo licencijos. Jie tiesiog turi norėti užsidirbti, o ministerija rūpinasi, kad žmonės turėtų galimybę tą televiziją matyti“, – teigė ministerijos atstovas.