Man atrodo, kad tas pats yra ir su telekomunikacijų rinka. "Kosmosai" ir visokie triukai užgrobiant rinką pasireiškia ir pas mus. Ką tai reiškia, jeigu firma siūlo KTV paslaugas metams laiko nemokamai
Čia konkurencija ar rinkos žlugdymas
Kaip jūs galvojate
Lietuvos rytas wrote: Į mėsą Lenkijoje dedami priedai skatina lytinę impotenciją (3)
Gamintojai dabar įsigudrino kilogramą mėsos paversti į du. T.Stasevičius
Eldoradas Butrimas
2008-05-16 06:56
Specialiai lrytas.lt, Varšuva
Lietuvai kartu su Lenkija prieš keletą metų tapus ES narėmis, į Varšuvą išskubėjo tautiečiai verslininkai, vildamiesi užkariauti kaimynų rinką lietuviška maisto produkcija. Tačiau po Lietuvos ambasadoje surengtų gaminių pristatymų, susitikimų su didmenininkais ir apsilankymų vietos prekybos centruose lietuvių entuziazmas išblėsdavo, ir šie savo ekspansijos planų dažniausiai atsisakydavo.
Neoficialiuose pokalbiuose mūsų verslininkai teisindavosi, kad į Lenkijos rinką brautis galėtų tik per pusę sumažinę kainas ir pabloginę savo gaminių kokybę. Į ambasados ekspertų tvirtinimus, kad vakarietiškos firmos taip ir elgiasi – tą patį produktą tautiečiams bei Rytų rinkoms gamina pagal skirtingus kokybės ir kainų standartus, Lietuvos gamintojai tuo metu reagavo nepatikliai ir be entuziazmo.
Tačiau pastarieji kontrolierių patikrinimai ir vartotojų nusiskundimai liudija, kad Lietuvos maisto gamintojai vis aktyviau perima vakarietiškus klientų mulkinimo metodus, ir dalies produktų sveikatingumas prastėja. Tai dar akivaizdžiau jaučiasi daugiau užsienio investuotojų ir vakarietiškų prekybos tinklų pritraukusioje Lenkijoje, ką neseniai ir demaskavo vietos žiniasklaida.
Mėsoje pasigesta mėsos
Įtakingiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“, išanalizavęs valstybinių kontrolierių išvadas ir atlikęs savo tyrimą, neseniai paragino tautiečius būti budriais perkant pigius produktus prekybos centruose. Dienraščio žurnalistai susidomėjo, kodėl tų pačių firmų gaminiai prekybos centruose kainuoja du tris kartus pigiau, nei kitose parduotuvėse, ir atskleidė sukrečiančius faktus.
Firmos „Sokolow“ gaminama kiaulienos konservų dėžutė vidutiniškai kainuoja apie 4,29 zloto (maždaug tiek pat litų), tačiau pagal prekybos centrų tinklo „Tesco“ užsakymą sukurta ir tik čia siūloma ji kainuoja vos 2,49 zloto. Produkto analizė paliudijo, kad pastaruosiuose konservuose kiaulienos yra tik 6,6 proc., o daugiausia yra prigrūsta vištienos sausgyslių ir kaulų nuograndų (33 proc.), sumaltos odos, riebalų bei vandens.
Varšuvos maisto ir mitybos instituto mokslų daktarė Malgorzata Kozlowska-Wojciechowska patvirtino, kad gamintojai dabar įsigudrino kilogramą mėsos paversti į du. Į mėsą yra prileidžiama daug sūraus vandens ir kolageno bei sojos priedų (didina baltymų rodiklius, todėl paprastose laboratorijose sunku nustatyti tokios mėsos apgaulę – E.B.), o viskas sujungiama specialias chemikalais.
Nuo 2003 m. Lenkijoje nebegalioja nurodymas, kad, jei daugiau kaip 30 proc. mėsos gaminio sudaro papildomi priedai, būtina ant etiketės užrašyti, kad tai yra produktas, pagamintas iš mėsos. Todėl dabar pirkėjai nežino, ar valgo mėsą, ar tik kažką, panašaus į ją.
„Carrefour“ prekybos centrams mėsos gaminius tiekiančios įmonės vadovai žurnalistus įtikinėjo, kad dėl vandens bei sojos priedų mėsoje reikėtų tik džiaugtis, mat šalies gyventojai bus mažiau nutukę ir sveikesni. Tačiau M.Kozlowska-Wojciechowska primena, kad per didelis druskos kiekis gali sukelti skrandžio vėžį ir kraujo išsiliejimą į smegenis, o prieduose esantys fitoestrogenai stabdo testosterono kūrimąsi, o tai lėtina berniukų lytinį vystymąsi ir gali turėti įtakos impotencijai.
Gamintojų išsisukinėjimus paneigia reklamos specializuotame laikraštyje „Mėsos pramonė“, tokios kaip “efektyvus vandens sujungimas su riebalais“ ir „mūsų papildoma ampulė garantuoja 200 proc. prieaugį“.
Kečupas be pomidorų
Firminiame „Tesco“ prekybos centrų kečupe kontrolieriai nustatė tik 19 proc. pomidorų tyrės, kai tuo tarpu vakariečių mėgstamame „Hellmann`s“ stiklainyje – 63 proc.
Į firmos „Herbapolo“ pagaminto aviečių sirupo sudėtį įeina cukrus, sirupas, aromatizatoriai ir vanduo, o vietoje aviečių buvo įdėta truputį aronijų ekstrakto. Kai kuriose tos firmos sirupuose aronijos buvo pakeistos juodosiomis morkomis, ir buvo aptikta net aviečių, tačiau šios sudarė vos 0,25 proc. sirupo.
Dietologus labiausiai šokiravo tai, kad vaikams skirtuose vaisiniuose gėrimuose vietoje sulčių brukamas vanduo su saldikliais ir aromatizatoriais, kas tiesiogiai daro įtaką nutukimui. Ekspertizė paliudijo, kad daugelio kritikuojamoje „Fantoje“ yra 6 proc. sulčių, kai tuo tarpu vietinės produkcijos gėrimuose sulčių yra kelis kartus mažiau, arba jų išvis nepilama.
Vakarų šalyse nektarais vadinami tokie gėrimai, kuriuose sulčių kiekis yra ne mažesnis, kaip 50 proc., tačiau Lenkijoje šių reikalavimų nepaisoma. Sulčių trūkumą siekiama kompensuoti sintetiniais aromatizatoriais, o šie yra gaminami iš naftos produktų.
Džemas iš puvenų
Firminiuose „Carrefour“ ir „Tesco“ prekybos centruose parduodami žemės riešutai kainuoja tik po 1,20 zlotų už maišiuką, kai tuo tarpu populiarieji vokiški „Felix“ siūlomi po 3,50 zlotų.
Tiekėjas laikraščiui prisipažino, kad tokius pigius kiniškus riešutus perka nurašytus Vokietijoje. Kadangi riešutus veža iš ES šalies, vietos sanitarinės epidemijos tarnybos jų kokybės nebetikrina, o prekybos centrų vadovus esą domina tik prekės pigumas.
Tiekėjas prisipažino, kad minėtų riešutų negalėtų importuoti tiesiogiai iš Kinijos, nes juose įsimetusiame pelėsyje ekspertai aptiktų vėžį sukeliančio aflotoksino.
„Lidl“ parduotuvių tinkle išstatyto braškių džemo „Sympathica“ 100 g indelyje kontrolieriai rado 36 gramus uogų ir 47 gramus cukraus. Dietologai teigia, kad sveikiausias uogienių konservavimo būdas yra terminis apdirbimas, kaip kad šimtmečiais darydavo močiutės.
Prekybos centruose pigiausi džemai dažniausiai yra supakuoti plastikiniuose indeliuose, tačiau pirkėjai nežino, kad uogienė tada yra konservuojama pridedant sieros dvideginio, galinčio sukelti įvairias alergijas. Be to, į tokius džemus perdirbėjai dažnai sudeda apgedusias uogas, o gaminio kiekį dirbtinai didina pildami pektiną – augalinės kilmės želatiną, gaminamą iš išspaustų obuolių ar citrusinių vaisių.
Mulkinimo metodai
Lenkijos kontrolieriai nustatė, kad prekybos centrai taiko naujoviškus metodus klientams apgaudinėti. Parduotuvės yra taip projektuojamos, kad būtų galima pritaikyti bumerango, pasinėrimo ir dekompresijos metodų efektus.
Dekompresijos efektu vadinama psichologinis naujos vietos poveikis, kai pirmas keliolika sekundžių naujoje vietoje žmogus siekia apsiprasti ir nepriima jokių sprendimų. Todėl prie įėjimų į prekybos centrus prekės nėra išdėliojamos.
Bumerango efektu yra vadinamas kliento pasiryžimas nueiti tam tikrą atstumą naujoje prekių eilėje. Kadangi po kiek laiko dauguma pirkėjų kyla noras grįžti į pagrindinį taką, toje kritinėje vietoje stengiamasi sudėti pačias perkamiausias prekes.
Pasinėrimo afektu vadinamas pirkėjų siekis labiau domėtis žemai, nei kad aukštai išstatytomis prekėmis. Todėl pastarosios yra išdėliojamos labai apgalvotai, o pinigams iš pirkėjų išvilioti yra naudojami gilaus krepšelio, trijų prekių ir nuolaidų metodai.
Psichologai nustatė, kad gavę gilų krepšelį pirkėjai nesąmoningai gėdijasi į jį įsidėję mažai prekių. Jei lentynoje yra padėtos dvi prekės, pirkėjai dažniausiai ima pigesnę, todėl prekybos centruose stengiamasi šalia padėti tris vienos rūšies gaminius, kad klientas pirktų tariamai vidutinio brangumo prekę.
Reklamuodami prekių nuolaidas prekybos centrų vadovai net ketvirtadaliu atvejų klaidina dėl anksčiau neva buvusios didelės kainos. Neretai pasitaiko, kad vadinamosios nukainuotos prekės yra parduodamos brangiau nei anksčiau.
Mineralinis vanduo iš čiaupo
Apgaulingus metodus naudoja ne tik prekeiviai, bet ir gamintojai. Taikydamiesi prie prekybos centrų reikalavimo gaminti kuo pigiau, Ostrovo miesto verslininkai ėmė pardavinėti mineralinį vandenį, į butelius supiltą bute iš paprasto virtuvės čiaupo.
Kita firma prekiavo jautienos dešrelėmis, kurios iš tikrųjų buvo pagamintos vien iš kiaulienos. Pastebėję, kad pirkėjai mėgsta prierašus apie papildomą magišką produktų poveikį, gamintojai dažnai ėmė girti savo prekes neįrodomomis arba abejotinomis savybėmis.
Nors visiems žinoma, kad pieno produktuose yra gausu kalcio, pirkėjai labiau perka tuos gaminius, ant kurių parašyta, kad jie turi ypatingai daug kalcio. Panašų poveikį daro ir pagyrūniški bei nepagrįsti prierašai apie ypatingą produkto poveikį lėtinti senatvę, mažinti vėžio susirgimo galimybę ar pakelti nuotaiką.
Firmos „Danon“ pagyras, kad kasdien suvalgytas jų pagaminto jogurto indelis visiškai užtikrina vaikams reikalingą kalcio kiekį, išjuokė tiek vietos dietologai, tiek pieno pramonės ekspertai.
