Skaitmenines TV transliacija eteriu

[steponas]

Ne paslaptis, kad Lietuvoje prasidėjo skaitmenės TV transliacija eteriniais siūstuvais iš televizijos bokštų Bubiuose (Šiauliai) ir Giruliuose (Kalipėda).
Kas ir kaip rasite čia http://www.skaitmenine.lt/lt/skaitmenin ... .html#prog

Mes nesame šio proceso pasyvūs stebėtojai ir artimiausiu metu žadame pabandyti 1 ir 4 programų paketus (nekoduoti paketai, viso dabar juose yra 15 TV programų ir dar 5 vietos yra laisvos) pradėti transluoti MAŽAJAME programų pakete be jokių papildomų sąlygų ir apribojimų. Užteks nusipirkti tam pritaikytą skaitmeninį imtuvą, kuriais jau prekiauja Mikrovisata, TERRA ir kitos parduotuvės. Manau jie greit pasirodys prekyboje visose parduotuvėse ir bus padėti MAXIMOSE šalia kiaušinių
Taip pat greitai bus integruoti į visus naujus televizorius ir tada aplamai žmonėms nereikės rūpintis jokiais priedėlais - turi telika, jungi prie mūsų kabelio ir žiūri - nesuki sau galvos ar ten analoginis signalas, ar skaitmeninis yra.
Dabar toks imtuvėlis (priedėlis prie televizoriaus) dar yra brangokas , kainuoja 300 ... 500 Lt, bet jau girdėjau rudenį pasirodys lietuviški "Seltekos" (įsikūrusi buvusioje BANGOS bazėje) gamybos ir jau keliauja kinietiški, kurie bus pagal kaina prieinami manau visiems.

Pasižiūrėjome priimamų signalų lygius.
Plungėje signalai yra pusėtini tik ant mūsų 9 aukšto namo kur stotis yra, kitur piššš
Telšiuose ant mūsų stoties pastato signalai labai geri, kitur dar nematavom, bet tikėtina, kad viršutinia auktai gal ir matys
Raseiniuse turėtų būti dar geresni nei Telšiuose, nes yra arčiau BUBIŲ, negu Telšiai

Kol kas geriausios sąlygos yra (daugiausia vietos KTV stotyje yra) Plungėje nuo ten ir pradėsism ir jeigu tai turės paklausą nieko nelaukdami padarysime tą patytį Telšiuose ir Raseiniuose.

Jeigu su šita moduliacijos rūšimi, kuri skirta eteriniam skaitmeninės TV transliavimui viskas gerai bus ir KTV tinkle, tai aš pasistengsiu padaryti taip, kad visos mūsų programos (visų paketų) būtų už tą pačia kainą transliuojamos ir skaitmeniniu būdų nekoduotai. Tada mums nereikės rūpintis kokiu būdu kas žiūri (skaimeniu ar alaogu) - nusipirksite skaitmeninį imtuvą ar tam pritaikytą televizorių ir galėsite matyti geresnės kokybės vaizdą

Kokie būtų jūsų pamąstymai ir mintys šiuo klausimu

[M-artin]

Apklausoje pasirinkau 4-ą variantą. Normaliai ir dabar viskas yra, na žinoma, jei tie imtuvai kainuotų 50Lt, gal ir atsinaujintumėm, bet dabar tikrai neapsimoka dėl tokių imtuvų kainų ir be to televizoriai ne stebuklingi.

[yabadabadu]

geriau tas investicijas skirti optikai nes kas norejo skaitmenines tv jau turi gala arba viasat arba ishvis ntv++. cia panasiai kaip su mobiliakais kad buvo - atsirado comliet ir budavo manjaku kurie po 4500lt uz paprasta telefona mokedavo ir paskui dar 2lt/min kad atsiliepus pasakyti jog uz 5 minuciu ir taip grysh namo realus masishkumas prasidejo tik atsiradus GSM ir atpigus telefonams. nemanau kad artimiausiu laiku bus daug norinciu. cia jau nesigilinant i techninius dalykus...

[martinuxxx]

As irgi pritariu kad skirti investicijas optikai.Pasirinkau 4 varianta.

[steponas]

Kadangi TEO du savo skaitmeninius paketus yra priversta transliuoti nemokmai, nes tokios buvo sąlygos, tai mums skirstymas palyginus nieko beveik nekainuos. O žmonėms bus didelis palengvinimas - kas norės geresnės kokybės ar dar turės kokią galimybę nereikės nieko daugiau, kaip pasijungti kabeliuką ir ramiai sau žiūrėti. Taip mes neduosime TEO su visokiais "sausainiukais" išvesti iš mūsų abonentus. Nemanau, kad po tokių mūsų žygių atsiras daug norinčių mokėti TEO pinigus

O vėliau padarysime tokiu pačiu skaitmeniu ir visas kitas savo BAZINIO ir DIDŽIOJO paketų programas, kad su tuo pačiu imtuvu žmogus turėtų galimybe jas matyti skaitmeniniu formatu už tuos pačius mokamus už BAZINĮ ar DIDYJĮ paketą pinigus
Nu ką dar galės ateityje tas TEO pateikti tokio, dėl ko musiškiai abonentai būtų suinteresuoti mokėti TEO pinigus ir atsisakyti mūsų paslaugu aš nesugalvoju

[martinuxxx]

Na jei investiciju kaip ir nereiktu,tada galbut...

[nitro]

Norint gaut gala reikia turet teo telefono linija, kazkoki tai interneto plana ir tik tada gausi gala bent ju forume kazkur perskaiciau

[M-artin]

Norint gaut gala reikia turet teo telefono linija, kazkoki tai interneto plana ir tik tada gausi gala bent ju forume kazkur perskaiciau

Nereikia. Jei viską turi yra taikomos papildomos nuolaidos.

[steponas]

Norint gaut gala reikia turet teo telefono linija, kazkoki tai interneto plana ir tik tada gausi gala bent ju forume kazkur perskaiciau

Nemaišykit GALA su skaitmenine eterine transliacija per televizijos bokštus. GALA eina telefono linijomis.

[nitro]

taip kaip ir netas cia zinios is zebros forumu kur vartotojai piktinosi tai as pats nieko negaliu tikslei teigti

[TnX]

O jausis skirtumas ziurint per, na 72cm ar net mazesnes istrizaines TV?

[steponas]

O jausis skirtumas ziurint per, na 72cm ar net mazesnes istrizaines TV?

Jeigu geras analoginis signalas su tokio dydžio televizoriais kokybės skirtumą gal ir pamatysit lygindami du greta stovinčius televizorius su skaitmenine TV ir analogine TV, kurios rodys tą pačią programą, bet pagrindinis skaitmeninės TV privalumas yra ne tik vaizdo kokybė, bet ir kiti privalumai, kurių neįmanoma pasiekti per anloginę TV:
didelis kalbų pasirinkimas
programų gidas
titrų rodymo pasirinkimas
interaktyvus dalyvavimas laidose http://www.lvpa.lt/lt/content/viewitem/11650/
nepriekaištingas garsas, pritaikytas namų kinui - Dolby digital 5.1
http://www.hdtvlietuva.com/forum/viewtopic.php?t=17
http://en.wikipedia.org/wiki/Dolby_Digital
Aukštos raiškos televizija - kitaip HDTV http://www.balticum.lt/?lt=1185542787

Daug sužinoti apie skaitmeninę TV galite pasisaktę čia http://demowww.balticum.lt/naujienos/?id=199

Kai kurie privalumai jau bus ir dabar, kai kurie bus ateityje, bet čia aš išvardinau ne visus

[Leonas]

Nebutų užėjusi didelių LCD televizorių mada nereikėtų ir tokio perversmo daryti:) bet dabar įtariu kas antras parduotamas TV yra ~82cm istrižainės LCD. Tokiam televizoriui priimtino kokybės vaizdą analoginiu būdu patiekti labai sunku. Pradžiai užteks "suskaitmeninti" signalą t.y. pasiekti tokią kokybę kaip bus (yra) anžeminė DVB-T, bet reiklesni vartotojai su >1m istrižanės TV reikalaus HDTV, bet vėl, lietuviškų kanalų kūrėjai tokios kokybės dar greit nepasieks (tiesa, LTV Pekino olimpines žaidynes žadą trasliuoti HDTV kokybę!!!), o ir dabar siūlomi skaitmeniai imtuvai vargu ar bus suderinami su HDTV. Kaip visada painiava...
O dabar belieka ti iš interneto siustis HDTV kokybės mežiagą ir žiūrėti kompiuterio pagalba

[yabadabadu]

realiai ish visu ishvardintu privalumu tai tik garsas. nes dabar gaunat mono o ten bent jau stereo. kitas dalykas kad cia tik filmuose. ir tik stereo, nes 5.1 kiek girdejau nebus. bet nezinau. na dar TV programos nereikes pirkti. bet tai toks salyginis privalumas. apie lietuvishkus subtitrus tai suabejociau kad bus ir subtitrai ir igarsinimas ir galesi pasirinkti. realiai jei subtitrai tai subtitrai, jei igarsinta tai nebent angliskus subtitrus gali uzsideti pasimokinimui.
del vaizdo kokybes tai nepirkciau neturedams LCD. kaip ir LCD nepirkciau neturedams skaitmeninio vaizdo. su tom visoms blurinimo technologijom kartais lietuvisku ziniu vaizdelis buna tragishkas

[steponas]

Šiandien "Kauno dienoje" http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=54414 ir http://www.delfi.lt/news/economy/Media/ ... d=15641835 yra straipsnis apie skaitmeninę televiziją. Gal įdomų bus jį paskaityti ir jums.

2008 m. sausio 17 d., ketvirtadienis Nr. 13 (18374)

Už ateities televiziją teks mokėti

Gintautas DEGUTIS

Norint žiūrėti skaitmenines transliacijas reikės pakloti apie 600 litų už televizoriaus priedėlį arba pasirašyti sutartį su kuria nors bendrove ir mokėti abonentinį mokestį

Skaitmeninės televizijos plėtrą šalyje prižiūrinti Susisiekimo ministerija jau rezga planus, kaip greičiau atsisakyti analoginės televizijos. Šį procesą tikimasi pradėti šių metų pabaigoje. Tačiau skaitmeninės televizijos diegimas vis dar stringa ir gali būti, kad išjungus analoginę kai kurie gyventojai liks it musę kandę ir apskritai praras galimybę žiūrėti televiziją.

Platus tinklas

Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), su telekomunikacijų bendrove „Teo“ diegiantis skait-meninės antžeminės televizijos tinklą, giriasi, kad šis esą jau dengia 75 proc. Lietuvos teritorijos, o metų pabaigoje plėtra turėtų pasiekti 95 proc.

Tačiau netrukus visą šalį aprėpsiantis tink-las neatvers kelio modernesnei skaitmeninei televizijai – pagrindinė problema ta, kad patys gyventojai kol kas nesuka galvos, ar jų televizoriai rodys, ar ne.

Pirkti neskuba

Priedėliai, reikalingi priimti skaitmeninės televizijos signalams, dulka prekybininkų sandėliuose. Jų siūlo ne viena vaizdo ir garso technikos prekių parduotuvė. Tačiau per mėnesį šių prekių parduodama vos po kelis vienetus.
Prekybininkams ko-
ją kiša vėluojanti skaitmeninių kanalų pradžia, agresyvią rinkodarą įsukusi konkuruojanti palydovinė skaitmeninė televizija ir nemaža pačių priedėlių kaina. Jie „Topo centro“ parduotuvėse kainuoja apie 600 litų.

„Kai prieš kelerius metus Lietuvoje buvo prabilta apie skaitmeninės televizijos diegimą, mes ruošėmės, nes nenorėjome pritrūkti prekių. Bet bumo nebuvo, ir priedėliai iki dabar stovi sandėliuose. Per mėnesį vidutiniškai parduodame vos po 2–3 vienetus“, – sakė prekybos tinklo „Topo centras“ vaizdo ir garso technikos mažmeninės prekybos vadybininkas Žydrūnas Sadauskas.

Žiūrovų nedaug

Bendrovės „Teo LT“ duomenimis, šiuo metu šalyje iš viso yra apie 50 tūkst. skaitmeninės televizijos vartotojų, tačiau dauguma jų įsigiję „Viasat“ palydovinę skaitmeninę televiziją. „Teo LT“ siūloma skaitmenine internetine televizija „Gala“ naudojasi apie 18 tūkst. vartotojų, o būsima nacionaline antžemine – vos apie tūkstantis.

Lietuvoje galima matyti apie 40 skaitmeninės antžeminės televizijos programų, tačiau tik 11 jų – lietuvių kalba. Didžioji dalis retransliuojamos rusiškai arba angliškai.

„Norėtume pabrėžti, kad dabartiniai skaičiai mažai ką reiškia, nes tik dabar skaitmeninė antžeminė televizija pradeda vystytis“, – tikino „Teo LT“ Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

„Teo LT“, šio mėnesio pradžioje iš „Mikrovisatos TV“ įsigijusi bendrovę „Nacionalinė skaitmeninė televizija“, pirmąjį šių metų ketvirtį ketina pradėti retransliuoti skaitmeninės antžeminės televizijos programas.

N.Ivanauskas tikino, kad „Teo“ savo klientams teiks subsidiją įsigyti priedėliams, tačiau už tai greičiausiai reikės pasirašyti paslaugų tiekimo sutartį ir mokėti abonentinį mokestį už papildomas programas.

„Jei žmonėms užtenka tik nekoduotų nemokamų programų, gali priedėlį nusipirkti parduotuvėje, mes tam nereikalingi. Bet jei nori matyti daugiau programų, vartotojai galės įsigyti mūsų siūlomus paketus“, – kalbėjo „Teo“ atstovas. Beje, „Gala“ vartotojai be papildomų priedėlių ar mokesčių galės žiūrėti ir antžeminę televiziją.

Naujovė stringa

Oficialiai Lietuvoje skaitmeninės televizijos transliacijos pradėtos 2006 m. liepos 1-ąją. Tačiau praėjus pusantrų metų nacionalinės skaitmeninės antžeminės televizijos diegimas gerokai stringa.

Vartotojai dar neseniai skundėsi, kad skaitmeninė vaizdo kokybė ne tokia puiki, kaip buvo reklamuota. Kita vertus, pačios įmonės atsisako retransliavimo licencijų. „Baltijos televizija“ ketina atsisakyti licencijos kurti žadėtąjį kanalą „BTV Linksmas“.

Anksčiau bendrovė „Tele-3“ atsisakė 5 retransliavimo licencijų, vis dar nerodomas ir Naujasis televizijos kanalas.

Nori išjungti anksčiau

Nepaisant visų trikdžių, Susisiekimo ministerija bando spartinti analoginės televizijos išjungimo procesą. Anot valdininkų, jau šių metų pabaigoje šalyje bus galima pradėti išjungti analoginę televiziją.

Tačiau net ir valstybės valdomas LRTC į ministerijos planus kol kas žvelgia abejingai.

„Reikia politinio sprendimo, kada tiksliai ir kur pradėti išjungti analoginę televiziją – jo dar nėra, todėl apie tai kol kas negalvojame“, – sakė LRTC Techninės plėtros skyriaus vyriausiasis inžinierius Egidijus Ropė.

Anksčiau buvo skelbiama, kad pradėti išjungti analoginę televiziją numatoma 2012-aisiais.

Karti patirtis

Ministerija norėtų žengti koja kojon su technikos pažanga ir sekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu. Tačiau paklausti, ar toks skubėjimas nepaliks gyventojų be televizijos, ministerijos specialistai nenuramino.

„Mes darome viską, kad taip nenutiktų. Bet neatmetame galimybės, kad vienas kitas procentas gyventojų gali likti be televizijos“, – pripažino Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius.

Jis teisinosi, kad tokios karčios patirties neišvengė ir kitos šalys, pavyzdžiui, Suomija ir Švedija, kur analoginė televizija jau nebetransliuojama. Tačiau remdamasis užsienio šalių pavyzdžiais jis tikino, kad skaitmeninė televizija turi kur kas daugiau pranašumų nei analoginė. Tarp jų ir tai, kad vienu dažniu galima transliuoti iki 10 programų. Tai atsieina gerokai pigiau, nei vienu dažniu transliuoti vieną programą.

Kaltina verslininkus

Pasak V.Ramanavičiaus, ministerija dabar rengia programą, kurioje bus numatyti visi veiksmai pereinant iš analoginės televizijos prie skaitmeninės. Tačiau į klausimą, ar gyventojai bus kaip nors skatinami įsigyti skaitmeninę televiziją, pašnekovas neatsakė.

Pasak jo, žmonės neperka priedėlių ir neužsisako pačios skaitmeninės televizijos, nes esą blogai dirba verslininkai.

„Įmonėms suteiktos retransliavimo licencijos. Jie tiesiog turi norėti užsidirbti, o ministerija rūpinasi, kad žmonės turėtų galimybę tą televiziją matyti“, – teigė ministerijos atstovas.